Cecilija – viena iš ankstyvųjų krikščionybės amžių
kankinių, mirusi apie 229 metus. Šventąją ji buvo paskelbta V amžiuje.
Pasakojama, jog Cecilija atvertė į krikščionybę savo sužadėtinį Valerijoną ir
jo brolį Tiburtijų. Po vestuvių ji įtikino savo vyrą duoti santuokinės
skaistybės įžadą. Pasak legendos, už tai angelo jie buvo apvainikuoti rojaus
rožių ir lelijų vainiku.
Cecilija už
krikščionių slėpimą bei pamaldų laikymą savo namuose buvo pasmerkta mirčiai
uždusinant garais. Ji buvo palaidota Kaliksto katakombose. Ant buvusių Cecilijos
namo pamatų Trastavere IX amžiuje buvo pastatyta jos vardo bazilika. Tai
turėjo daug įtakos Šv. Cecilijos kulto paplitimui. Šventoji minima
lapkričio 22 – ąją. Cecilija yra viena iš šventųjų, kurie minimi mišių kanone. Šventosios Cecilijos pasijos trečiajame skyriuje sutinkame keletą sakinių, iš kurių taip pat
galima spręsti apie šventosios ryšį su muzika: „Grojant instrumentams, Cecilija
giedojo savo širdyje vien tik Dievui:„Te išlieka mano širdis ir kūnas tyri, kad
nebūčiau sugėdinta". Šis sakinys sutinkamas Šv. Cecilijos dienos
liturgijos antifonose, tik be žodžių „savo širdyje". Pažodžiui aiškinant šį
tekstą peršasi išvada, jog Cecilija iš tiesų giedojo, galbūt net pritardama
vargonais. Tačiau remiantis išsamesniais tyrinėjimais apie santūrų,
kontempliatyvų šventosios charakterį, tokią nuomonę reiktų atmesti. Šventosios
požiūris į muzikos instrumentus yra visiškai neigiamas. Cecilija iškelia vidinį
giedojimą, kurį aprašė jau Paulius laiške efeziečiams („cantantes et psallentes
in cordibus vestris", „giedokite ir šlovinkite savo širdyse"). Jos giedojimas
yra grynai dvasinis vyksmas. Krikščioniškoje ikonografijoje gausu paveikslų
Šv. Cecilijos tema. Kartais ji vaizduojama viena arba su kitais
šventaisiais bei angelų apsuptyje. Jos skiriamasis ženklas – portatyviniai
vargonėliai, kurie gali būti vaizduojami kaip papuošalas ant kaklo, ar guli
prie Cecilijos kojų. Kai kuriuose paveiksluose šventoji laiko vargonėlius
rankoje, o vėlesniuose – netgi groja.
Cecilija tavo tarnaitė Viešpatie, Kaip bitelė Tau atsidavusi tarnavo. (žodžiai iš antifonos)
Mieli mūsų Draugai ir Bičiuliai,
Mes, kaip ir Jūs, labai džiaugiamės turėdami tokią nuostabią globėją kaip šv. Cecilija. Šios įstabios globėjos šventėje linkime Jums nepaliauti Aukščiausiojo garbinti giesme, visuomet būti tvirtiems įvairiuose išbandymuose. Sulaukę tokios gražios šventės labai džiaugiamės, kad galime jungtis bendroje maldoje su visais kurie Aukščiausiąjį garbina giedodami giesmes.
Sveikinu visus su sia nuostabia svente 
:*
