Juokų kampelis
* * *
* * *
Eina
vyras iš uošvės laidotuvių. Prieina prie traukinio, o čia plyta iš viršaus
krenta, vos spėjo atsitraukti. Vyras pakelia galvą į dangų ir taria:
- Ar jūs
jau ten mama?
* * *
-
Sūneli, nedėk benzino kanistro šalia laužo.
- Mama, na nebūk gi tu tokia
prietaringa!
* *
*
Medicinos pirmakursiai, besimokydami lotynų kalbos, netyčia iškvietė
Šėtoną.
* *
*
Trumpa medicinos istorija:
2000 m. prieš mūsų erą - pagraužk
šaknelių.
1000 m. - šaknelės yra pagonybė,
melskis ir išgysi.
1850 m. - malda yra prietarai,
išgerk mikstūros.
1940 m. - mikstūra yra nuodai,
išrašysiu jums tablečių.
1985 m. - tabletės neveikia,
naudokite antibiotikus.
2000 m. - antibiotikai yra
nenatūralūs cheminiai produktai, geriau pagraužk
šaknelių.
* *
*
Kalbasi du
kunigai:
- Kaip manai, ar mes sulauksim, kada panaikins celibatą?
Kitas jam ir sako:
- Mes gal ir ne, bet gal mūsų vaikai sulauks!!!!
- Kaip manai, ar mes sulauksim, kada panaikins celibatą?
Kitas jam ir sako:
- Mes gal ir ne, bet gal mūsų vaikai sulauks!!!!
* *
*
—Mieli parapijiečiai, — kreipėsi kunigėlis bažnyčioje į žmones, — per kitas pamaldas norėčiau su jumis pasikalbėti apie melą. O kad jums būtų lengviau viską suprasti, parėję namo paskaitykite Evangelijos pagal Matą septynioliktą skyrių.
Per kitas pamaldas kunigėlis klausia parapijiečių:
— Kas perskaitė septynioliktą skyrių, apie kurį kalbėjau praėjusį kartą.
Beveik visi žmonės pakėlė rankas.
— Taigi, su jumis aš ir norėčiau pakalbėti apie melą, nes Evangelijoje pagal Matą nėra septyniolikto skyriaus.
* * *
Tikybos pamokoje mokytoja klausia:
— Kas man pasakys, kas šokinėja nuo šakelės ir gyvena medyje?
Vaikučiai tyli.
— Galiu dar pasufleruoti, kad tas gyvunėlis labai mėgsta riešutus, turi ilgą uodegą ir gyvena drevėje. Na, tai kas gi tai?
Petriukas nedrąsiai kelia ranką.
— Mes žinome, kad tai Dievas, bet kad labai jau į voverę panašus.
* * *
Sodininkas, norėdamas apsaugoti savo derlių nuo vagių, ant vartelių pakabino skelbimą: „Dievas viską mato!”. Kitą dieną visos lysvės buvo nukastos, vaismedžiai apskinti, o skelbime puikavosi prierašas: „... bet mūsų jis tau neišduos!”
—Mieli parapijiečiai, — kreipėsi kunigėlis bažnyčioje į žmones, — per kitas pamaldas norėčiau su jumis pasikalbėti apie melą. O kad jums būtų lengviau viską suprasti, parėję namo paskaitykite Evangelijos pagal Matą septynioliktą skyrių.
Per kitas pamaldas kunigėlis klausia parapijiečių:
— Kas perskaitė septynioliktą skyrių, apie kurį kalbėjau praėjusį kartą.
Beveik visi žmonės pakėlė rankas.
— Taigi, su jumis aš ir norėčiau pakalbėti apie melą, nes Evangelijoje pagal Matą nėra septyniolikto skyriaus.
* * *
Tikybos pamokoje mokytoja klausia:
— Kas man pasakys, kas šokinėja nuo šakelės ir gyvena medyje?
Vaikučiai tyli.
— Galiu dar pasufleruoti, kad tas gyvunėlis labai mėgsta riešutus, turi ilgą uodegą ir gyvena drevėje. Na, tai kas gi tai?
Petriukas nedrąsiai kelia ranką.
— Mes žinome, kad tai Dievas, bet kad labai jau į voverę panašus.
* * *
Sodininkas, norėdamas apsaugoti savo derlių nuo vagių, ant vartelių pakabino skelbimą: „Dievas viską mato!”. Kitą dieną visos lysvės buvo nukastos, vaismedžiai apskinti, o skelbime puikavosi prierašas: „... bet mūsų jis tau neišduos!”
* *
*
Per vieną vakarėlį girtas žmogelis įkyriai lenda:
— Pašokim su manim, ponia.
— Kiek kartų jums aiškinti, kad aš nešoku!
— Nešoksit su manim?! Aš juk šio miesto meras!
— O aš — šio miesto vyskupas!
* * *
Dievas kalbasi su Adomu:
— Tau ką, šonkaulio gaila?
— Ne, bet kažkokia bloga nuojauta...
* * *
Eina Kristus per rojų, žiūri, priešais sliūkina susikūprinęs senukas.
— Kas tu toks, žmogau? — klausia jo Jėzus.
— Aš buvau paprastas stalius, bet mano sūnus išgarsino mane po visą pasaulį.
— Tėve! — stveria į glėbį senuką Kristus.
— Buratinai, čia tu?! — atsako jam senukas.
Per vieną vakarėlį girtas žmogelis įkyriai lenda:
— Pašokim su manim, ponia.
— Kiek kartų jums aiškinti, kad aš nešoku!
— Nešoksit su manim?! Aš juk šio miesto meras!
— O aš — šio miesto vyskupas!
* * *
Dievas kalbasi su Adomu:
— Tau ką, šonkaulio gaila?
— Ne, bet kažkokia bloga nuojauta...
* * *
Eina Kristus per rojų, žiūri, priešais sliūkina susikūprinęs senukas.
— Kas tu toks, žmogau? — klausia jo Jėzus.
— Aš buvau paprastas stalius, bet mano sūnus išgarsino mane po visą pasaulį.
— Tėve! — stveria į glėbį senuką Kristus.
— Buratinai, čia tu?! — atsako jam senukas.
* *
*
Apkaltinti žiauriomis scenomis, Melo Gibsono režisuoto filmo "Kristaus kančios” kūrėjai nusprendė filmo pabaigoje įrašyti tokį tekstą: „Filmavimo metu nė vienas Jėzus Kristus nenukentėjo”.
* * *
Vieniša moteris turėjo šunelį. Šunelis padvėsė. Sielvarto prislėgta moteris nuėjo į bažnyčią ir paprašė, kad kunigėlis atlaikytų mišias už šunelio sielą.
— Ką tu sugalvojai, moterie?! — pasipiktino kunigėlis. — Kur tu matei, kad bažnyčioje būtų laikomos mišios už šunis? Nori paniekinti Dievo namus?
— Ar trijų tūkstančių litų aukos užtektų už tokias mišias? — nepasiduoda moterėlė.
— Tai ko iš karto nesakei, kad šunelis buvo tikras katalikas? — iš karto su viskuo sutiko kunigėlis.
Apkaltinti žiauriomis scenomis, Melo Gibsono režisuoto filmo "Kristaus kančios” kūrėjai nusprendė filmo pabaigoje įrašyti tokį tekstą: „Filmavimo metu nė vienas Jėzus Kristus nenukentėjo”.
* * *
Vieniša moteris turėjo šunelį. Šunelis padvėsė. Sielvarto prislėgta moteris nuėjo į bažnyčią ir paprašė, kad kunigėlis atlaikytų mišias už šunelio sielą.
— Ką tu sugalvojai, moterie?! — pasipiktino kunigėlis. — Kur tu matei, kad bažnyčioje būtų laikomos mišios už šunis? Nori paniekinti Dievo namus?
— Ar trijų tūkstančių litų aukos užtektų už tokias mišias? — nepasiduoda moterėlė.
— Tai ko iš karto nesakei, kad šunelis buvo tikras katalikas? — iš karto su viskuo sutiko kunigėlis.
* *
*
Ant kelio guli pastipusi katė.
— Kas jai atsitiko? — klausia mažas sūnelis mamos.
— Ji mirė ir nukeliavo pas Dievulį, — aiškina mama.
— O Dievulis, ką, vėl ją išmetė atgal? — nesupranta sūnelis.
Ant kelio guli pastipusi katė.
— Kas jai atsitiko? — klausia mažas sūnelis mamos.
— Ji mirė ir nukeliavo pas Dievulį, — aiškina mama.
— O Dievulis, ką, vėl ją išmetė atgal? — nesupranta sūnelis.
* *
*
Ateina dūšelė
pas šv. Petrą Rojuje ir sako:
- Šv. Petrai,
čia šalta pas mus Rojuje ir nuobodu, o valgyti, tai gaunam tirs kartus per dieną
po bandelę su kefyru. Va aš į pragarą žvilgtelėjau, tai jie ten gauna pietus iš
trijų patiekalų….
- Kvailas gi
tu, - sako šv. Petras. – Tu manai, kad aš mums dviems pietus
ruošiu?
* * *
Mirė
kompiuteristas. Už blogus darbus nusiųstas buvo į pragarą. Po kokios valandos
skambina Liuciferis šv. Petrui ir sako:
- Pasiimk tą
savo naujoką – jis visus mano kipšus primušė, smalos katilus išvartė, šakes
sulaužė, o dabar bėgioja rėkdamas „Kur išėjimas į antrą lygį???"
* *
*
Mokytoja liepė vaikams nupaišyti angelą ir vienas vaikas nupaišė su vienu sparnu. Mokytoja ir klausia: "Kur tu matei angelą su vienu sparnu?" O mokinys atsako: "O kur tu matei su dviem?"
* * *
Sutvėręs žemę ir jos gyvūnus, Dievas pasikvietė angelą ir, rodydamas į plekšnę, tarė:
- Aš tau liepiau šitą žuvį tik nuplauti. Lyginti nereikėjo...
* * *
Atėjo kunigas pas žydą ir sako:
Mokytoja liepė vaikams nupaišyti angelą ir vienas vaikas nupaišė su vienu sparnu. Mokytoja ir klausia: "Kur tu matei angelą su vienu sparnu?" O mokinys atsako: "O kur tu matei su dviem?"
* * *
Sutvėręs žemę ir jos gyvūnus, Dievas pasikvietė angelą ir, rodydamas į plekšnę, tarė:
- Aš tau liepiau šitą žuvį tik nuplauti. Lyginti nereikėjo...
* * *
Atėjo kunigas pas žydą ir sako:
-
Jeigu tu išmoksi žegnotis duosiu tau bulvių maišą.
Žydelis mokėsi
savaitę, dvi. Ateina pas kunigėlį ir sako:
- Na, išmokau
žegnotis.
Kunigas:
-
Žegnokis.
- Vardan tėvo ir šventosios dvasios. AMEN
- O kur sūnų palikai? klausia kunigas.
- Vardan tėvo ir šventosios dvasios. AMEN
- O kur sūnų palikai? klausia kunigas.
Žydelis
pasikrapštė galvą ir sako:
-
Ai, laukia už durų bulvių parnešti.
* * *
- Pas 40 - metį naktį beldžia kažkas į duris. Žmogelis atsikelia, atidaro, ogi žiūri ten mažytė Giltinė su mažiuku dalgiu stovi. Žmogelis nusijuokia ir klausia:
- Tu pas ką? Gal pas mano kanarėlę?
- Ne. Aš pas tave, o mano vardas Impotencija.
* * *
Kunigas skaito pamokslą vaikams:
- Vaikai mano, nesileiskite gundomi! Viskas prasideda nuo vienos, mažos cigaretės, po to bus dvi, o ten jau pradeda gerti, galvoje jau seksas, prabanga. Visa tai veda prie orgijų. Ar turite klausimų?
- Šventas tėve, o kur gauti tą stebuklingą cigaretę?
* * *
Į rojaus vartus beldžiasi vėlė. Ateina užsimiegojęs šventas Petras ir klausia:
- Ko reikia?
- Kaip tai, ko reikia?! Noriu patekti į rojų! - sako jam vėlė.
- O ką tu gero gyvendamas padarei? - klausia vartų sargas.
- Buvo toks įvykis. Einu aš per parką, žiūriu keturi stambūs bernai iš senos moteriškės nori rankinuką atimti. Tai aš priėjau
ir pačiam stambiausiam iš jų kaip skėliau per ausį.
- Šaunuolis! - giria jį šventas Petras. - ir kada tai įvyko?
- Prieš dvi minutes.
* * *
Susiginčijo įvairių šalių dvasininkai, kokios tautybės buvo pirmieji žmonės Adomas ir Ieva.
-Jie buvo prancūzai, - sako kunigas iš Prancūzijos. - Tik prancūzė gali iš meilės palikti Rojų.
-Ne, jie buvo anglai, - nesutinka dvasininkai iš Didžiosios Britanijos. - Tik anglų džentelmenas galėjo išeiti paskui nusidėjusią damą iš Rojaus.
-Ką jūs čia šnekat? - pasipiktino rusų popas. - Tik rusai galėjo gyventi nuogi, maitintis vogtu obuoliu ir galvoti, kad jie yra Rojuje.
* * *
Mirė 500 litų banknotas ir nusiuntė jį Dievas į pragarą, kad degintų amžinoje ugnyje. Kai po mirties prie rojaus vartų parsirodė 1 litas, Dievas iš karto jį priėmė ir suteikė vietą šalia savęs. 500 litų banknotas pradėjo piktintis dėl tokios neteisybės. Tada Dievas jo paklausė:
-Pasakyk man, ar kai gyvenai Žemėje, kas nors bent kartą yra matę tave bažnyčioje?
* * *
Girtas žmogus bando užsėsti ant arklio, tačiau jam vis nesiseka. Tuomet jis pradeda prašyti pagalbos visų šventųjų iš eilės:
-Šventas Petre, padėk! Šventas Mykolai, padėk! Šventas Grigorijau, padėk!
Pagaliau, sukaupęs visas jėgas jis dar kartą pabandė, tačiau persistengė ir perskrido į kitą arklio pusę.
-Ramiau, ramiau! - sumurmėjo jis. -Ne visi iš karto!
* * *
Sekmadieninės mokyklos mokytoja paklausė savo vaikų, beeinančių į bažnyčios susirinkimą: "Kodėl bažnyčioje būtina laikytis tylos?" Viena guvi mergaitė atsakė: "Nes ten visi miega".
* * *
Prisiplojo vis tik vieną kartą Michaelis Šumacheris su savo bolidu. Ir už visus savo nuopelnus pateko į rojų. Sutiko jį šventas Petras ir davė naujausią mersą. Bet prisakė, kad greitai nelakstytų, nes čia juk rojus ir jokių avarijų negali būti.
Važiuoja Šumis per rojų, laiko 120 km/val. greitį, žodžiu, neskuba ir dūšelių nepiktina. Staiga jį lyg stovintį aplenkia atviras kabrioletas, kurį vairuoja kažkoks ilgaplaukis barzdotas vyrukas. "Mane, Šumacharį, aplenkė!" - susinervina lenktyninkas ir ima persekioti tą greituolį. Staiga iššoka šventas Petras ir ima šaukti:
-Kodėl tu manęs, Michaeli, neklausai. Juk sakiau neskubėti, o ką tu darai? teks siųsti tave į pragarą.
-O kodėl jam galima? - rodo lenktyninkas į nulekiantį kabrioletą.
-Supranti, Miša, ten viršininko sūnus.
* * *
Vienas žmogelis ilgai ir nuoširdžiai meldėsi:
-Dieve, prašau, išpildyk tik vieną mano prašymą. Tik vieną vienintelį!
Atsibodo Dievui tas zyzimas ir jis vieną kartą apsireiškė prieš tą žmogelį:
-Nagi, sakyk tą savo vienintelį norą, tik labai labai greitai, nes turiu svarbių pasaulinių reikalų.
-Padaryk mane kelavriku! - sako žmogelis.
-O kas tas kelvrikas? - nesupranta net Dievas.
Tada žmogelis atneša kokį šimtą smulkiai prirašytų storų sąsiuvinių.
-Štai čia viskas paaiškinta...
* * *
Plakatas bažnyčioje: "Tapk donoru, atiduok savo širdį Dievui."
* * *
-Kodėl popiežius visada nusileidęs į oro uostą pirmiausia pabučiuoja žemę?
-Iš karto matosi, kad niekada neskridote kompanijos "AlItalia" lėktuvais.
* * *
-Petriuk, kiek yra Dievo įsakymų? - klausia tikybos mokytoja.
-Dešimt!
-Teisingai, o kas bus, jei kurį nors iš jų sulaužysi?
-Liks tik devyni.
* * *
Po gražiu plakatu "Dievas myli tave!" ranka prirašyta: "...o visi kiti mano, kad esi tikras nevykėlis."
* * *
Trys draugai žuvo avarijoje ir pateko pas Dievą. Dievas jiems ir sako:
-Jūs buvote geri žmonės, pasakykite, ką norėtumėte, kad žmonės kalbėtų prie jūsų karsto?
-Aš norėčiau, kad jie prisimintų, jog buvau geras gydytojas, išgelbėjau daugeliui žmonių gyvybes, buvau geras tėvas ir puikus draugas, - sako vienas.
O aš norėčiau, kad visi prisimintų, koks aš buvau geras mokytojas, kiek vaikučių išmokiau pažinti gėrį ir nepasiduoti blogiui, - sako antrasis.
-Na, jeigu jau galima rinktis, - kiek pagalvojęs ištarė trečiasis, - tai aš labiausiai norėčiau, kad jie visi dabar suriktų: "Žiūrėkit, jis sujudėjo! Vaje, jis atsigauna!"
* * *
- Pas 40 - metį naktį beldžia kažkas į duris. Žmogelis atsikelia, atidaro, ogi žiūri ten mažytė Giltinė su mažiuku dalgiu stovi. Žmogelis nusijuokia ir klausia:
- Tu pas ką? Gal pas mano kanarėlę?
- Ne. Aš pas tave, o mano vardas Impotencija.
* * *
Kunigas skaito pamokslą vaikams:
- Vaikai mano, nesileiskite gundomi! Viskas prasideda nuo vienos, mažos cigaretės, po to bus dvi, o ten jau pradeda gerti, galvoje jau seksas, prabanga. Visa tai veda prie orgijų. Ar turite klausimų?
- Šventas tėve, o kur gauti tą stebuklingą cigaretę?
* * *
Į rojaus vartus beldžiasi vėlė. Ateina užsimiegojęs šventas Petras ir klausia:
- Ko reikia?
- Kaip tai, ko reikia?! Noriu patekti į rojų! - sako jam vėlė.
- O ką tu gero gyvendamas padarei? - klausia vartų sargas.
- Buvo toks įvykis. Einu aš per parką, žiūriu keturi stambūs bernai iš senos moteriškės nori rankinuką atimti. Tai aš priėjau
ir pačiam stambiausiam iš jų kaip skėliau per ausį.
- Šaunuolis! - giria jį šventas Petras. - ir kada tai įvyko?
- Prieš dvi minutes.
* * *
Susiginčijo įvairių šalių dvasininkai, kokios tautybės buvo pirmieji žmonės Adomas ir Ieva.
-Jie buvo prancūzai, - sako kunigas iš Prancūzijos. - Tik prancūzė gali iš meilės palikti Rojų.
-Ne, jie buvo anglai, - nesutinka dvasininkai iš Didžiosios Britanijos. - Tik anglų džentelmenas galėjo išeiti paskui nusidėjusią damą iš Rojaus.
-Ką jūs čia šnekat? - pasipiktino rusų popas. - Tik rusai galėjo gyventi nuogi, maitintis vogtu obuoliu ir galvoti, kad jie yra Rojuje.
* * *
Mirė 500 litų banknotas ir nusiuntė jį Dievas į pragarą, kad degintų amžinoje ugnyje. Kai po mirties prie rojaus vartų parsirodė 1 litas, Dievas iš karto jį priėmė ir suteikė vietą šalia savęs. 500 litų banknotas pradėjo piktintis dėl tokios neteisybės. Tada Dievas jo paklausė:
-Pasakyk man, ar kai gyvenai Žemėje, kas nors bent kartą yra matę tave bažnyčioje?
* * *
Girtas žmogus bando užsėsti ant arklio, tačiau jam vis nesiseka. Tuomet jis pradeda prašyti pagalbos visų šventųjų iš eilės:
-Šventas Petre, padėk! Šventas Mykolai, padėk! Šventas Grigorijau, padėk!
Pagaliau, sukaupęs visas jėgas jis dar kartą pabandė, tačiau persistengė ir perskrido į kitą arklio pusę.
-Ramiau, ramiau! - sumurmėjo jis. -Ne visi iš karto!
* * *
Sekmadieninės mokyklos mokytoja paklausė savo vaikų, beeinančių į bažnyčios susirinkimą: "Kodėl bažnyčioje būtina laikytis tylos?" Viena guvi mergaitė atsakė: "Nes ten visi miega".
* * *
Prisiplojo vis tik vieną kartą Michaelis Šumacheris su savo bolidu. Ir už visus savo nuopelnus pateko į rojų. Sutiko jį šventas Petras ir davė naujausią mersą. Bet prisakė, kad greitai nelakstytų, nes čia juk rojus ir jokių avarijų negali būti.
Važiuoja Šumis per rojų, laiko 120 km/val. greitį, žodžiu, neskuba ir dūšelių nepiktina. Staiga jį lyg stovintį aplenkia atviras kabrioletas, kurį vairuoja kažkoks ilgaplaukis barzdotas vyrukas. "Mane, Šumacharį, aplenkė!" - susinervina lenktyninkas ir ima persekioti tą greituolį. Staiga iššoka šventas Petras ir ima šaukti:
-Kodėl tu manęs, Michaeli, neklausai. Juk sakiau neskubėti, o ką tu darai? teks siųsti tave į pragarą.
-O kodėl jam galima? - rodo lenktyninkas į nulekiantį kabrioletą.
-Supranti, Miša, ten viršininko sūnus.
* * *
Vienas žmogelis ilgai ir nuoširdžiai meldėsi:
-Dieve, prašau, išpildyk tik vieną mano prašymą. Tik vieną vienintelį!
Atsibodo Dievui tas zyzimas ir jis vieną kartą apsireiškė prieš tą žmogelį:
-Nagi, sakyk tą savo vienintelį norą, tik labai labai greitai, nes turiu svarbių pasaulinių reikalų.
-Padaryk mane kelavriku! - sako žmogelis.
-O kas tas kelvrikas? - nesupranta net Dievas.
Tada žmogelis atneša kokį šimtą smulkiai prirašytų storų sąsiuvinių.
-Štai čia viskas paaiškinta...
* * *
Plakatas bažnyčioje: "Tapk donoru, atiduok savo širdį Dievui."
* * *
-Kodėl popiežius visada nusileidęs į oro uostą pirmiausia pabučiuoja žemę?
-Iš karto matosi, kad niekada neskridote kompanijos "AlItalia" lėktuvais.
* * *
-Petriuk, kiek yra Dievo įsakymų? - klausia tikybos mokytoja.
-Dešimt!
-Teisingai, o kas bus, jei kurį nors iš jų sulaužysi?
-Liks tik devyni.
* * *
Po gražiu plakatu "Dievas myli tave!" ranka prirašyta: "...o visi kiti mano, kad esi tikras nevykėlis."
* * *
Trys draugai žuvo avarijoje ir pateko pas Dievą. Dievas jiems ir sako:
-Jūs buvote geri žmonės, pasakykite, ką norėtumėte, kad žmonės kalbėtų prie jūsų karsto?
-Aš norėčiau, kad jie prisimintų, jog buvau geras gydytojas, išgelbėjau daugeliui žmonių gyvybes, buvau geras tėvas ir puikus draugas, - sako vienas.
O aš norėčiau, kad visi prisimintų, koks aš buvau geras mokytojas, kiek vaikučių išmokiau pažinti gėrį ir nepasiduoti blogiui, - sako antrasis.
-Na, jeigu jau galima rinktis, - kiek pagalvojęs ištarė trečiasis, - tai aš labiausiai norėčiau, kad jie visi dabar suriktų: "Žiūrėkit, jis sujudėjo! Vaje, jis atsigauna!"
* *
*
Mirė kunigas.
Ateina prie Dangaus vartų, o ten eilė tokia, kad net galo nematyti. Galvoja: „Aš
– kunigas, mane be eilės praleis, juk esu nuolankus Viešpaties tarnas". Ir eina
be eilės:
-
Atsiprašau.... Prašau praleisti..... Atsiprašau.....
Prasibrovė iki
dangaus vartų, o ten jam šv. Petras ir sako:
- Ką tu čia
dabar darai? Eik greitai į eilės galą!
Nuliūdo
kunigas, bet apsisuko ir kiūtina į eilės galą. Tik staiga girdi sako šv.
Petras:
- Prašau VIP
klientą praleisti! Prašau pasitraukti!
Susidomėjo
kunigėlis, kas čia toks VIP klientu gali būti, jei net jo be eilės nepraleido.
Mato – pijokėlis ateina... pyktelėjo kunigėlis – ateina pas šv. Petrą ir
klausia:
- Kame
reikalas? Aš Viešpaties tarnas, meldžiausi, Mišias aukojau, o kuo šitas
nusipelnė, nieko doro nenuveikė!
- Kokia nauda
iš tų tavo Mišių, jei per pamokslą visa parapija miegodavo, o tu bent numanai,
kaip karštai žmonės melsdavosi, kai jis girtas autobusą
vairuodavo?
* *
*
Naujasis rusas užsimanė nusipirkti mašiną. Bet jam trūksta pinigų. "Na,- jis pagalvojo.- Vienuoliai - šventi žmonės, pasimels, tikrai nusipirksiu.”
Atėjo jis pas pranciškonus ir sako:
- Tėve, sukalbėk noveną, kad aš nusipirkčiau BMW.
Tėvas sako:
- Novena, vaikeli, geras daiktas, bet kas tai yr tas BMW?
- Mašina.
- Ne. Tokio dalyko negaliu melsti.
Tas vyrukas nusiminęs nuėjo pas dominikonus:
- Tėve, pasimelsk noveną, kad aš nusipirkčiau BMW.
- Žinai, novena - geras daiktas, o kas ta BMW?
- Mašina.
- Ne, negaliu…
Nueina naujasis rusas pas jėzuitus ir sako:
- Tėve, pasimelsk noveną, kad BMW nusipirkčiau…
- Taip, BMW - geras daiktas. O kas ta novena?
Naujasis rusas užsimanė nusipirkti mašiną. Bet jam trūksta pinigų. "Na,- jis pagalvojo.- Vienuoliai - šventi žmonės, pasimels, tikrai nusipirksiu.”
Atėjo jis pas pranciškonus ir sako:
- Tėve, sukalbėk noveną, kad aš nusipirkčiau BMW.
Tėvas sako:
- Novena, vaikeli, geras daiktas, bet kas tai yr tas BMW?
- Mašina.
- Ne. Tokio dalyko negaliu melsti.
Tas vyrukas nusiminęs nuėjo pas dominikonus:
- Tėve, pasimelsk noveną, kad aš nusipirkčiau BMW.
- Žinai, novena - geras daiktas, o kas ta BMW?
- Mašina.
- Ne, negaliu…
Nueina naujasis rusas pas jėzuitus ir sako:
- Tėve, pasimelsk noveną, kad BMW nusipirkčiau…
- Taip, BMW - geras daiktas. O kas ta novena?
* *
*
Kai
pranciškonas paklausė Romoje, ar galima besimeldžiant rūkyti, buvo griežtai
apibartas, jog drįso pagalvoti, jog malda gali būti tokių dalykų trukdoma, bet,
kai jėzuitas paklausė, ar galima berūkant melstis, jis buvo pagirtas, nes jis
siekė įvygdyti Šventojo Rašto žodžius: "Melskitės be
paliovos!"
* *
*
Kalbėdamas apie
didelę žmonių pagarbą Švenčiausiajam Sakramentui, t. G. Südhofas sakė: „Žmonės
tabernakulį silkėmis iškloja" (norėjo pasakyti:
šilku).
* *
*
Tarimo
problemos
Vokiečių kalboje nėra raidės „ž", todėl vokiečiams būdavo sunku ją ištarti. Vienas tėvas per gavėnią kalbėdamas apie Kristaus kančią aiškino: „Mūsų Viešpats buvo pakabintas tarp dviejų galvašūdžių".
Vokiečių kalboje nėra raidės „ž", todėl vokiečiams būdavo sunku ją ištarti. Vienas tėvas per gavėnią kalbėdamas apie Kristaus kančią aiškino: „Mūsų Viešpats buvo pakabintas tarp dviejų galvašūdžių".
* *
*
Kirčiavimo sunkumai
Tas pats tėvas per Vėlines sakė pamokslą kapinėse. Norėdamas sugraudinti susirinkusius, į juos kreipėsi: „Mielas broli, gal tu šioje vietoje savo tėvą, motiną, brolį ar sužadėtinę pakaseĩ …"
Kirčiavimo sunkumai
Tas pats tėvas per Vėlines sakė pamokslą kapinėse. Norėdamas sugraudinti susirinkusius, į juos kreipėsi: „Mielas broli, gal tu šioje vietoje savo tėvą, motiną, brolį ar sužadėtinę pakaseĩ …"
* *
*
Šio tėvo noras
sakyti pamokslus buvo didesnis už kalbos įgūdžius. Kartą, po tokio pamokslo
sugrįžęs į zakristiją, gyrėsi: „Ot, kad pasakiau pamokslą – visa boba
verkė".
