Pokalbis su Dievu
 "Tai norėtum pasikalbėt su manim?” – paklausė
Dievas.
"Jei turite laiko” atsakiau.
Dievas nusišypsojo. "Mano
laikas
yra amžinybė. Kokie tie tavo klausimai?”
"Kas Jus labiausiai stebina
žmonėse?”
Dievas atsakė:
"Jiems atsibosta būti vaikais, jie skuba užaugti,
o vėliau tetrokšta sugrįžti į vaikystę. Jie praranda sveikatą uždirbdami
pinigus. O vėliau išleidžia tuos pinigus, bandydami sutvarkyti savo
sveikatą. Jie įnirtingai galvoja apie ateitį ir pamiršta dabartį, gyvena ne
šia diena. Jie gyvena taip, lyg niekuomet nemirtų, ir miršta taip,
tarsi niekuomet negyvenę”.
"Kaip Tėvas, ko norėtumėt savo vaikus
išmokyti?” – paklausiau.
"Supratimo, kad jie negali priversti kitą žmogų
pamilti juos. Viskas, ką jie gali – tai leisti kažkam juos
mylėti. Išmokyti nelyginti savęs su kitais. Atlaidumo
kaltiesiems. Suvokimo, kad užtenka sekundžių žodžiais atverti gilias
žaizdas mylimiems, ir šimtmečių toms žaizdoms užgydyti. Supratimo, kad
turtingas žmogus yra ne tas, kuris daug turi, bet tas, kuriam nedaug
reikia. Sužinoti, kad yra žmonių, kurie juos be galo myli, tačiau dar
nerado žodžių arba neišmoko to parodyti. Supratimo, kad vieną ir tą
patį daiktą du žmonės gali matyti skirtingai. Išmokti atleisti ne tik
kitiems, bet ir sau savo klaidas”.
"Ką dar turėtų žinoti Jūsų vaikai?”
– paklausiau.
"Kad esu čia, šalia Jūsų. Visuomet”.
|
| Kategorija: Susipažinkite | Įdėjo: Administratorius (2011-03-03)
|
| Žiūrėta: 1401
| Reitingas: 0.0/0 |
|
Tinklalapio meniu
Patinka
Lankomumo skaitiklis
Viso prisijungę: 1 Svečiai: 1 Vartotojai: 0
|