Pietų Londone jau keturiasdešimt aštuonerius metus gyvuoja choras „Libera". Šiame chore dainuoja apie keturiasdešimt berniukų nuo septynerių iki šešiolikos metų. Šie berniukai yra ne profesionalai. Jie surinkti iš įvairių mokyklų ir bažnyčių.

Nuo 1990 metų šis choras keliauja po pasaulį, rengdami koncertus įvairiose šalyse ir šiuo metu yra  pasiekę tokį muzikinio profesionalumo lygį, kaip L. Pavorotti ir A. Bochelli. Šis choras ne tik koncertuoja ir įrašinėja kompaktinius diskus, tačiau taip pat ir garsina filmus (pvz. „Hannibal"). O „Libera" gerbėjų sąraše yra ir tokios žvaigždės, kaip Elton John, Bjork, Beatch Boys ir kitos.

Anot „Libera" įkūrėjų šio choro tikslas yra dainavimo ir kūrinių atlikimo laisvės, nes juk „libera" ir yra laisvė: laisvė būti, užsiimti ir mėgti tai, kas jiems malonu.

Laisvė pasireiškia ir muzikos kūriniuose, kuriuos atlieka šis choras. –Šiam chorui muzika yra kuriama specialiai. Kadangi berniukai atlieka klasikinę – pop muziką, tai juos atitolina nuo tradicinio choro ir suteikia originalumo. Patys berniukai teigia, jog toks muzikos stilių maišymas ir derinimas leidžia jiems jaustis laisvai, ir suteikia malonumo atliekant tokią muziką.

Kalbėdami apie priklausymą, tokiam chorui berniukai pasakoja, jog net nežinojo turį tokį talentą. Nors, jie taip pat pripažįsta, jog nemažai pasiekė ir savo darbu.

„Libera" mokytojų manymu, niekada nevėlu mokytis bažnytinių himnų, todėl berniukai nemažai gieda lotyniškai. Anot jų pačių, jie daug ko nesupranta ir yra gan nelengva išmokti žodžius, tačiau džiaugiasi galėdami prisiliesti prie bažnytinės tradicijos. Tokios bažnytinės muzikos atlikimas greta kitų kūrinių arba derinimas bažnytinių tonų su šiuolaikine muzika, taip pat suteikia šiam chorui unikalumo.

Vaikai dažnai dainuoja apie Dievo garbę, Jo didybę ir artumą, apie tai, jog Jis yra šalia kiekvieno. Anot „Libera" gerbėjų šis kolektyvas skleidžia ramybę, o atliekama muzika stipriai dvasiškai paliečia (patys berniukai teigia, jog juos tai ugdo dvasiškai). Iš dalies to priežaztis yra berniukų nuoširdumas, bet taip pat ir pasmingi tekstų žodžiai, bei visos komandos darbas.

Vienas reikšmingiausių „Libera" pasirodymų įvyko 2009 metais, kai berniukų choras turėjo galimybę pasitikti popiežių Benediktą XVI, pirmą kartą atvykusį į JAV. Tačiau ir tarp savo pasaulinių turų kolektyvas nepamiršta pasirodymų bažnyčiose. Choro nariai teigia, jog būtent ten jie pajunta visą savo atliekamos muzikos grožį ir jėgą.

Šis choras ypatingas ir tuo, jog jame svarbūs ne tik berniukų vokaliniai sugebėjimai, bet ir jų socialinis bendravimas, kuris jungia berniukus ne tik repeticijų metu, bet ir po jų. O bendravimas prasideda nuo mokymosi kartu, vėliau vyresnieji vaikai moko jaunesniuosius (nes mokytojus turi tik naujokėliai). Tokie broliški santykiai išlieka ir neoficialioje aplinkoje. Berniukai teigia, jog jie – tarsi šeima, visi sutaria ir yra draugiški, todėl ir mokytis ir repetuoti nėra sunku – tai greičiau malonumas. Paklausti apie vadovą, vaikai šypsosi – „jis visai ne griežtas, (nors ir sudrausmina, kai reikia)". Vadovas taip pat draugiškai sutaria su savo auklėtiniais – net repetuojant ar dirbant jis nevengia pajuokauti. Jo tikslas – leisti vaikams pasijusti tarsi draugų būry (ir panašu, jog jam tai puikiai sekasi). Tačiau pats vadovas sako, jog dirbti su keturiasdešimčia jaunuolių kartais būna nelengva – „jei jų nesudrausminsi, tai gali ką nors ir sugriauti".

Atsižvelgiant į faktą, jog chore dainuoja pagrinde diskantai, atrodytų, jog pradėjus mutuoti berniukai turėtų palikti chorą, tačiau (kaip jie patys teigė anksčiau) yra šeima, taigi su išėjusiais kolegomis jie palaiko šiltus ryšius, o yra ir tokių, kurie pasilieka ir savo darbu prisideda prie „Libera" populiarumo. Pavyzdžiui, dvidešimtmetis Semas po balso mutacijos pradėjo domėtis muzikiniais įrašais, jų įrašinėjimu ir pan. Šio pomėgio vedinas jis vėl įsitraukė į „Libera" veiklą. Anot jo, nesvarbu, kokį darbą dirbi šiame kolektyve, vis tiek jautiesi komandos dalimi, be to turi dideles galimybes – gali keliauti po pasaulį, sutikti įvairių žmonių, bet svarbiausia, jog gali laviruoti įvairia ir atrodytų nesuderinama muzika.

Nors „Libera" griauna sienas tarp muzikos stilių, ir suburia minias žmonių, norinčių jų pasiklausyti, tačiau kolektyvo nariai teigia, jog yra tik paprasti vaikai, su savo pomėgiais ir svajonėmis, tačiau šis choras yra puiki saviraiškos priemonė, o būti tokios bendruomenės dalimi yra taip malonu, jog net nebaisus ir sunkus darbas.

"Libera" įrašus galite rasti mūsų skiltyje "Muzika ir video".