Gegužės 26 dieną Kretingoje vyko XXII Vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde". Į šią šventę tradiciškai susirinko kelios dešimtys jaunuolių ne tik iš Žemaitijos, bet ir iš visos Lietuvos. Šventė prasidėjo Kretingos Lurdo slėnyje. Sveikinimo žodį visiems šventės dalyviams tarė ir katechezę apie Šv. Dvasią pravedė Kretingos parapijos klebonas br. Evaldas Darulis OFM. Po katechezės prasidėjo koncertas, kuriame sudalyvavome ir mes, ansamblis „Benedicamus". Džiugu, kad pametę visas baimes puikiai sugiedojome giesmę „Mylėti Jėzų", o gitara pritariant debiutavo mūsų ansamblietis Edgaras. Po koncerto visi šventės dalyviai su vėliavomis giedodami giesmes iškilminga eisena išžygiavo į bažnyčią. 12 val. iškilmingas šv. Mišias aukojo J. E. vyskupas Linas Vodopjanovas OFM. Kadangi jau taip sutapo, kad šventė vyko Sekminių išvakarėse, ir į šventę atvyko 12 kolektyvų iš visos Lietuvos... J. E. vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, homilijoje, atvykusių kolektyvų kiekį sulygino su 12 apaštalų, kurie laukė Šv. Dvasios atsiuntimo. Po šv. Mišių visi kolektyvai buvo apdovanoti padėkomis ir saldžiomis dovanomis. Pagiedojus šv. Mišių pabaigos giesmes, šventoriuje vyko agapė. Tačiau mūsų kelionė čia nepasibaigė. Vedini geros nuotaikos nuvykome į Pakūtą (Pakūtuvėnus), kur turėjome mielos bendrystės su broliais pranciškonais: Pauliumi ir Antanu, taip pat su broliu Jeronimu (plačiajai visuomenei žinomu kompozitoriumi Alvydu Remesa). Vakare sudalyvavome šv. Mišiose, kuriose jau šventėme Sekminių šventę. Atsisveikinę su pavasariškai žaliuojančiais Pakūtos laukais išvykome į Sedą. Sekmadienis buvo džiugus, pripildytas pakilaus jausmo, ypač regint tokius gražius vaikus, kurie apsirengę baltomis albomis priėmė Pirmąją Šventąją Komuniją. Tačiau čia mūsų džiaugsmas nesiliovė. Tą dieną aplankėme mažą Grūstės bažnytėlę, kurios centrinį altorių puošia nuostabaus grožio šv. Magdalenos paveikslas. Džiugu ir gera, kad besidalindami skambia giesme ir malda, sulaukėme skambių aplodismentų ir padėkų. Dėkojame Dievui, ir visiems geros valios žmonėms, kurie gelbėjo ir suteikė mums galimybę keliauti, kaip tiems apaštalams, kurie savo veikla liudijo, kad yra Kristaus mokiniai. Sigita
Tiesą sakant iš šios kelionės nesitikėjau tiek daug. Kretingos šventėje turėjome vykdyti registraciją, o vėliau katechezės metu, kaip ansamblis atlikti giesmę, taigi maniau, jog tai bus labiau darbas, negu Viešpaties garbinimas, padėka Jam. Savo didelei nuostabai, turiu pripažinti, jog nuo pat pirmosios kelionės akimirkos jaučiau kažką, ką ko gero būtų galima vadinti piligrimystės dvasia – tarsi pats Viešpats keliautų su mumis. Taigi nenuostabu, jog ir „Sveika, Jūrų Žvaigžde" metu jaučiau palaimą, o ne prievolę. Nors kolektyvų ir žmonių dalyvavo nedaug, tačiau tai suteikė jaukumo jausmą, buvo gera giedoti, žinant, jog rytoj jau Sekminės. Pakūtoje buvo gera pabendrauti su broliais pranciškonais. Ši bendrystė leido sustoti savo vidumi – tiesiog sėdėti ir bendrauti: klausytis ir kalbėti. Viešpaties valia giedojome Sekminių išvakarių šv. Mišiose. Malda Pakūtoje visada suteikia vidinę ramybę – ne išimtis ir šis kartas. Bent trumpai akimirkai išnyksta visas pasaulis – lieka tik maža salelė medinėmis sienomis. Pamaitinus dvasią keliavome toliau. Vakarėjant jau svečiavomės pas ansamblio bičiulį kun. Olijandą. Ramus vakaras ugnies šviesoje, tolumoje aidint muzikai, sukėlė bendruomeniškumo jausmą. Atrodė, tarsi būtume šeima – drauge valgėme, juokavome. Neliko rūpesčių ir nesutarimų. Seniai taip jaučiausi ir dėl to buvo tik dar maloniau. Jėgų stygius ir nuovargis netrukdė džiaugtis šiuo malonumu ir ilgai vakaroti. O ryte jau kita istorija – juk Sekminių rytas. Širdis dainuote dainavo šiuos žodžius. Galbūt dėl šios priežasties giedoti Sedoje ir Grūstėje buvo taip gera. Giedoti visu balsu ir visa širdimi. Retai kada yra galimybė giedoti mažose, amžiumi ir kuklumu dvelkiančiose bažnyčiose, tarsi jos, kaip nuolankios tarnaitės pamaldžiai lenktųsi prieš Dievą. Iš šių pastatų trykštantis nuolankumas ir slapta didybė užliejo ir įkvėpė. Jaučiu didelį norą nuoširdžiai padėkoti visiems, kurie prisidėjo prie šios kelionės, taip pat tiems, kurie suorganizavo įdomią, originalią ir nuoširdžią šių metų Kretingos šventę, taip pat visiems, kurie svetingai mus pasitiko ir išlydėjo, bei tėvui Olijandui už jaukia pastogę ir puikią kompaniją, o svarbiausia – Viešpačiui Dievui, kuris leido mums giedoti ir šlovinti Jį visiems kartu ir globojo mus visos kelionės metu. Edgaras Dar skamba kai kurių bažnytinių chorų giedotojų širdyse gražios giesmės, kadangi šių metų gegužės 26 d. vyko kasmetinė XXII-oji vaikų ir jaunimo bažnytinių chorų šventė „Sveika, Jūrų Žvaigžde", ten susirinko bažnytiniai chorai, ansambliai, ir giedotojų grupelės. Į šį festivalį atvyko 12 grupelių iš visos Lietuvos. Nuo pat 8:30 vyko registracija į šį festivalį (tai darė mūsų ansambliečiai). Užsiregistravę, palūkėję vėluojančių chorų ėjome į Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčią. Po visų repeticijų vyko šlovinimas ir katechezė apie Šv. Dvasios atsiuntimą, ir kas yra Šv. Dvasia. Po šios „paskaitėlės" kai kurie chorai išdrįso pagiedoti po giesmę prie Lurdo. Visiems buvo smagu išgirsti arba pagiedoti girdėta ar negirdėta giesmę. Po to vyko iškilminga eisena su žygio giesme atgal į bažnyčią. Įėję, susėdę visi pradėjome giedoti svarbiausią giesmę tai – „Sveika, Jūrų Žvaigžde". Ją dirigavo šios giesmės autorė – L. Pudžiuvelytė. Po šios giesmės prasidėjo Šv. Mišios jas aukojo ne kas daugiau kaip – mūsų mylimas naujasis Vyskupas Linas Vodopjanovas, OFM. Po iškilmingų Šv. Mišiu visi 12 chorų gavo padėkos raštus už dalyvavimą šiame festivalyje. Juos pasveikino Vyskupas Linas. Po visų apdovanojimų buvo didelė agapė (vaišės) bažnyčios šventoriuje. Su visais atsisveikinę išvykome į Pakūtuvėnus, kur dalyvavome Šv. Mišiose ir dviejų vaikų krikštynose. Po visko atsisveikinome su broliais ir kitais pažįstamais ir išvažiavome į Sedą. Sedoje su bažnyčios klebonu išsikepėme šašlykų ir pasilikome nakvynės. Ryte atsibudę, papusryčiavę, prasigiedojome ir keliavome į Šv. Mišias. Vietoj sumos choro buvo labai linksma matyti, kaip žmonės reaguoja į dar negirdėtas giesmes. Mišių gale stebėjome kaip grupė vaikų priėmė Pirmąją Šv. Komuniją. Pagiedoję paskutinę giesmę iškeliavome į Grūstę. Ten vėl pagiedojome Šv. Mišiose. Visiems patiko mūsų nauja „eksperimentinė" giesmė, kurią mes giedojome taip pat ir prie Lurdo tai – „Mylėti Jėzų". Ji buvo „eksperimentinė", nes buvo giedama su gitaros pritarimu. Po šių Šv. Mišių grįžome į Sedą, pasistiprinome ir atsisveikinę išvykome namo. Pakeliui namo autobusiuke visi dalinomės savo įspūdžiais. Grįžome pavargę, bet su gera nuotaika. Visiems kur tik buvome, patiko, kad bažnytinis jaunimo ansamblis dar gali nustebinti naujomis giesmėmis ir žinoma viskas buvo tik Jo dėka, ir mes šlovinome Jį.
