Ansamblis „Benedicamus"

Pirmadienis, 2018-07-16, 21:09

Sveiki atvykę! Svečias | RSS | Titulinis | Straipsniai | Registracija | Prisijungti

Titulinis » Straipsniai » Liturgija ir šventieji

Kas ką reiškia Šv. Mišiose


 Dažnai dalyvaujame Šventose Mišiose. Net daugelį metų eidami į Bažnyčias net neturime supratimo kas tai yra Šventos Mišios, o ką jau kalbėti apie tai kas jų metu vyksta. Ne retai ypač vaikui arba jaunuoliui atrodo lyg spektaklis, bet taip nėra. Taigi, pabandysime išsiaiškinti kas vyksta Šventų Mišių metu.
Žodžio liturgija

Įėjimas

Vadovo atėjimas prie altoriaus pagal galimybes turi būti iškilminga procesija, o taip pat bendruomenės iškilmingas veiksmas. Procesijos priekyje galima nešti vesti kryžius ir degančią žvakę, prieš kuriuos eina smilkytojas. Įnešami Kryžius ir Biblija simbolizuoja Jėzų Kristų, kuris ateina į bendruomenę ir yra kartu su mumis kelyje. Smilkalai ir žvakės yra pagarbos ženklai. Altorius paties Kristaus simbolis. Vadovo kėdė ženklina, kad bendruomenei vadovauja Kristus. Ambona - Dievo žodžio stalas.

Pradžia
 Mes susirinkome triasmenio Dievo vardu. Kryžiaus ženklas, kurį dabar darome, yra krikščionių ženklas. Kryžiaus ženklas labiausiai tinka Mišioms. Persižegnojama dialogo forma: kunigas sako pirmuosius žodžius, o žmonės atsako: Amen. Po to - pasisveikinimas. Senuoju pasveikinimu, kuriuo Paulius sveikindavosi savo laiškuose, kunigas pasveikina bendruomenę, o ši jam atsako. Tiek pasveikinimas, tiek atsakymas pabrėžia, kad visi susirinkę Viešpaties vardu.

Gailesčio aktas
 Visi bendrai ruošiasi švęsti Mišias. Mes prisimename, ką nepadarėme gera, ar ką bloga padarėme, ir prašome Dievo atleidimo. Nuo seniausių laikų žinomas gailesčio ženklas - mušimasis į krūtinę. Seniau tai būdavo kartojama tris kartus, dabar – vieną.

Viešpatie, pasigailėk („Kyrie eleison")
 Tai "kreipimasis, kuris garbina Viešpatį ir meldžia gailestingumo” (OM 30). "Viešpatie (Prisikėlęs Kristau), pasigailėk.” - tai graikų kalbos šūksnis, kuriuo sveikinamas mūsų Viešpats, esantis su mumis. Tarpuose galima įpinti savo maldą.

Garbės himnas („Gloria")
 Sekmadieniais ir per šventes šloviname Dievą garbės himnu. Tai krikščionių himnas, kuriame Bažnyčia Šventosios Dvasios suburta šlovina ir maldauja Tėvą ir Sūnų. Šis himnas pirmiau buvo naudojamas Kalėdų šventėje. Vėliau jis išplito sekmadieniais ir švenčių dienomis. Advento ir gavėnios metu šis himnas neatliekamas. Labiausiai tinka giedoti.

Pradžios malda
 Bendruomenės troškimai šios liturgijos metu išsakomi Dievui. Po kvietimo melstis seka trumpa tyla, kurios metu kiekvienas mintyse gali išsakyti savo maldavimus. Šioje maldoje pasakoma pagrindinė dienos liturgijos mintis. Kunigo ištiestos rankos - orantų (šiuo žodžiu pavadintos katakombose nupieštos besimeldžiančių figūros) laikysena. Be to, tai atsidavimo Dievui ir maldos ženklas. Visi pritaria kunigui žodžiu Amen (t.y. - taip, tiesa, tebūnie).

 I skaitinys
 Skaitoma ištrauka iš Senojo Testamento, kuriame pasakojama Dievo ir žydų tautos istorija. Velykų laikotarpiu skaitoma ištrauka iš Apaštalų darbų. Mes girdime, kaip gyveno jaunoji Bažnyčia. Pirmas skaitinys ir Evangelija visada yra susieti tos pačios minties.

Atliepiamoji psalmė
 Atsakome į tai, ką išgirdome - dažniausiai psalmės, kurią gieda psalmistas, žodžiais. Paprastai imama ne visa psalmė, bet tik tos eilutės, kurių mintis siejasi su skaitiniu. Psalmių giedojimas tarp skaitinių - labai senas paprotys.

II skaitinys
 Mes girdime ištraukas iš apaštalų laiškų pirmosioms bendruomenėms (Velykų laikotarpiu - iš Apreiškimo apaštalui Jonui).

Aleliuja
 Kadangi Gerojoje Naujienoje mums kalba Kristus, mes Jį pasveikiname. Skamba pagarbinimo šūkis Kristui, kuris netrukus prabils per Evangeliją. Šis hebrajiškas kreipinys reiškia: "Šlovinkit Viešpatį". Per gavėnią Aleliuja negiedama, todėl pakeičiama, pvz.: "Šlovė Tau, Kristau, amžinasis Žodi”. Posmelis paimtas iš Naujojo Testamento. Giedama dialogo forma.

Evangelija
 Tai, ką Jėzus kalbėjo ir ką darė, Jo gyvenimą ir mirtį aprašė keturi evangelistai: Matas, Morkus, Lukas, Jonas. Iš jų knygų mes girdime Gerąją Naujieną. Smilkalais ir žvakėmis pabrėžiama šio momento svarba ir garbingumas. Evangelijos skaitymo bei giedojimo ceremonijos rodo didelę pagarbą bendruomenėje esančiam ir kalbančiam Kristui. Jei Evangeliją skaito diakonas, tam jis prašo vadovo palaiminimo. Skaitantis Evangeliją kunigas nusilenkęs prašo Dievą nuvalyti jo širdį ir lūpas, kad jis vertai skelbtų Evangeliją. Evangelijų knyga kryželiu pažymima todėl, kad ji savyje slepia kryžiaus kančios skelbimą. Tariant žodžius ”Garbė Tau, Viešpatie”, daromi maži kryželiai (kurie savo kilme senesni nei mūsų persižegnojimas). Jais išreiškiamas paraginimas ir pasirengimas už Dievo Žodį atviru veidu stoti, stengtis jį suvokti (ant kaktos), lūpomis išpažinti (ant lūpų), širdyje ištikimai saugoti (ant krūtinės). Pagal seną paprotį bendruomenė Evangelijos klauso stovėdama. Tai - velykinė laikysena, išskirtinės pagarbos ir pasirengimo vykdyti Evangelijos žodžius ženklas. Evangelija - geroji Naujiena, kurios klausome pasirengę ją vykdyti. Pabaigus Evangeliją, pranešama: Girdėjote Viešpaties žodį. Bendruomenė atsiliepia pagarbos ir džiaugsmo šūkiu: Šlovė tau, Kristau, kas reiškia pripažinimą, jog čia pat yra kalbantis Kristus.

Homilija
 Tekstai, kuriuos girdėjome, yra paaiškinami, kad mes geriau juos suprastume ir galėtume pagal juos gyventi.

Tikėjimo išpažinimas
 Kaip atsaką į Gerąją naujieną, kuri mums buvo paskelbta, mes išpažįstame savo tikėjimą į Dievą Tėvą, Jėzų Kristų ir Šventąją Dvasią. Tikėjimo išpažinimas yra mūsų pasitikėjimo ir gyvo ryšio su Dievu išraiška. Jis trumpai suformuluoja pagrindines mūsų tikėjimo tiesas. Šis išpažinimas kalbamas sekmadieniais ir iškilmių dienomis. Mūsų mišiole yra du tikėjimo išpažinimai - paskelbtas 381 m., vadinamas Nikėjos - Konstantinopolio išpažinimu ir Apaštalų tikybos išpažinimu, skirtas Krikštui. Tikėjimo išpažinimas mums primena svarbiausius išganymo įvykius, sustiprina tikėjime jį kalbančius, kurie tarsi atnaujina krikšto įžadus, apsispręsdami už Kristų ir atsižadėdami blogio.

 Visuotinė malda
 Tai paskutinė Dievo Žodžio liturgijos dalis. Pats Jėzus ragina mus melstis: "Melskitės, ir jums bus duota”. Pasitikėdami šiais žodžiais, mes galime melstis už Bažnyčią, už visus žmones, už tuos, kurie kenčia, už taiką, už visa tai, kas mums labiausiai rūpi. Kunigas visuotinę maldą pradeda ir pabaigia. Intencijas skelbia diakonas arba, jei jo nėra, vienas ar keli tikintieji. Visa bendruomenė į maldos prašymus jungiasi vieningu kreipiniu.

Aukos liturgija

 Atnašavimas
 Duona ir vynas ne vien Dievo dovanos, bet ir žmogaus darbo bei triūso vaisius. Todėl jie - tikinčiųjų auka, su kuria jie aukoja patys save. Šia proga gali būti aukojami pinigai ir kiti daiktai vargšams ir Bažnyčiai. Jie dedami šalia altoriaus. Tuo išreiškiama tarnaujanti meilė ir atsakomybė už pasaulį ir Bažnyčią. Aukos prie altoriaus nešamos procesijoje ir prie altoriaus įteikiamos laukiantiems diakonams ir kunigui. Kunigas sudeda atnašas ant altoriaus, kalbėdamas atnašavimo maldas. Jose aiškiai skamba hebrajų Berakot maldos pagrindinės mintys - garbinimas ir dėkojimas. Imdamas iš žmonių atnašas, kunigas kitados susitepdavo rankas, todėl turėjo jas nusiplauti. Išsivysčius Mišių liturgijai tai išnyko, bet ženklas liko, įgavęs naują prasmę. Jis primena bendruomenei ir kunigui tą nekaltumą, kuris reikalingas Mišių celebracijos dalyviams. Šis simbolizmas ryškėja kalbant 51 psalmės 4 - tąją eilutę: "Nuplauk, Viešpatie, mano kaltybę, nuvalyk mano nuodėmes”.

Dėkojimo giesmė
 Išganymo dėkojimo giesme kunigas visos šventosios tautos vardu šlovina Dievą ir Jam dėkoja už išganymo darbą. Kunigas ragina dėkoti Dievui už sutvėrimą ir atpirkimą. Ši garbinimo ir padėkos malda vyksta pakaitomis tarp bendruomenės ir kunigo. Vidurinė dalis keičiasi priklausomai nuo šventės.
 Lietuviškame mišiole įdėtos šešios Eucharistinės maldos vietoj vienos, nuo viduramžių buvusios, vadinamos Romos kanonu. Dabar ji pavadinta "Pirmąja Eucharistine malda". Antroji - sukurta kankinių laikotarpyje. Trečioji - naujai sukurta, prisilaikant tradicinių elementų. Ketvirtoji turi savo esmines dalis, paimtas iš rytietiškos šv. Bazilijaus (329 - 379 m.) liturgijos. Taigi ji yra bendra su Rytų Bažnyčia. Penktoji ir šeštoji Eucharistinės maldos dar vadinamos Susitaikinimo.

Šventas
 Tai garbinimo himnas. Tekstas kilęs iš Senojo Testamento: pranašas Izaijas matė angelus, stovinčius prieš Dievo sostą ir Jį garbinančius (plg. Iz 6, 1 - 3; Ps 118, 28). Prie šių žodžių prijungti žmonių šauksmai Jėzui įžengiant į Jeruzalę (Mt 21, 9). Neverčiamas hebraiškas žodis Hosana, kurio prasmė - "padėk". Hebrajai jį vartojo kaip džiaugsmo šūkį Dievui ar valdovui sveikinti.

 Epiklezė – Dievo šaukimasis
 Tai malda, kurioje Bažnyčia prašo, kad Dievas per Šventąją Dvasią pašventintų duoną ir vyną bei susirinkusius žmones.

Paskutinės Vakarienės įsteigimo atpasakojimas – konsekracija
 Čia Kristaus žodžiais ir veiksmais atliekama auka, kurią pats Kristus įsteigė per Paskutinę vakarienę, kai davė apaštalams valgyti ir gerti savo Kūną ir Kraują ir liepė jiems tai daryti Jo atminimui. Po pakylėjimo kunigas visiems balsiai primena, jog visa tai - tikėjimo paslaptis. Bendruomenė atsiliepia ir išpažįsta velykinę paslaptį, savo Viešpatį ir Jo išganomuosius darbus.

Anamnezė – atsiminimas
 Po Vakarienės atpasakojimo kunigas kalba maldą, graikiškai vadinamą anamneze, kuri reiškia atsiminimą. Bažnyčia, vykdydama iš Viešpaties per apaštalus gautą įsakymą, mini Kristų, jo palaimingą kančią, garbingą prisikėlimą, įžengimą į dangų. Anamnezės malda - dėkojantis Kristaus garbinimas, svarbiųjų krikščioniškųjų tikėjimo tiesų išpažinimas.

Maldavimai
 Tai maldos už Bažnyčią žemėje, už mirusius bei už vienybę su Bažnyčia danguje.

Doksologija – garbinimas
 "Doksologija” graikiškas žodis, reiškiantis garbės pareiškimą. Eucharistijos malda užbaigiama didinga formule: ”Per Jį, su Juo ir Jame...” Tai iškilmingas Švenčiausiosios Trejybės pagarbinimas. Bendruomenė, dalyvavusi Eucharistinėje maldoje, dabar ją užbaigia giedodama pritariamąjį "Amen".

„Tėve mūsų"
 Malda, kurią išmokė pats Jėzus savo mokinius, mes meldžiamės per kiekvienas Mišias. Kartu su juo, kuris tapo mūsų broliu, Dievą galime vadinti Tėvu. Ši malda nuo 4 a. Mišių liturgijoje naudojama tiek Rytų, tiek Vakarų Bažnyčiose. Tai vienintelė malda Mišiose, kurios mus išmokė Viešpats. Po "Tėve mūsų” kunigas skaito maldavimus, kurie tarsi išplečia paskutinį Viešpaties maldos prašymą ir pabrėžia kitą intenciją: prisiartinti prie Viešpaties stalo, pasiryžtant būti atviru Dievui ir broliams. Visi trys akcentai - "Tėve mūsų”, malda bei ramybės palinkėjimas - pasiruošimas Komunijai.

Ramybės palinkėjimas
 Kaip susirinkusi bendruomenė mes prašome ramybės ir tuo pačiu jos linkime vienas kitam. Ramybė, kurią savo mokiniams pažadėjo Kristus, turi lydėti ir mus. Kristuje mes esame viena bendruomenė.

Duonos laužymas
 Kristus mus kviečia į puotą, kur atiduoda pats save. Jėzus dėl mūsų tapo laužoma duona, kad ir mes mokėtume gyventi dėl kitų. Sulaužoma duona, kad visi galėtume pasisotinti Dievu. Sulaužymo metu kalbama arba giedama "Dievo avinėli”. Taip vadinamas Jėzus (plg. Jn 1, 29, Iz 53, 7), kuris ”kaip avinėlis buvo vedamas pjauti” ir atidavė už mus savo gyvybę.

Komunija
 Duonos ir vyno pavidalais mes priimame patį Kristų, mes su juo susivienijame .Per Jį mes susivienijame tarpusavyje. Žmonės, priimdami komuniją, patvirtina savo tikėjimą žodžiu "Amen". Komunijos dalijimas priklauso vyskupams, kunigams ir diakonams, tam tikrais atvejais ir tiems, kuriems duodamas vyskupo leidimas. Kunigas juos pristato parapijai ir palaimina.

Padėkos giesmė
 Dievas mums padovanojo save. Jis atėjo pas mus, už tai mes ir dėkojame giesme.

Pabaigos malda
 Kalbama Mišių pabaigoje, kad Komunija padėtų mums gyvenime.

Skelbimai
 Paskelbiama tai, kas yra svarbu bendruomenės gyvenime.

Palaiminimas ir siuntimas
 Dievas pasilieka su mumis, nors liturgija baigiasi ir mes tuoj paliksime bažnyčią. Jis lydi mus kasdienybėje. Mes esame siunčiami į kasdienybę. Ten turi vykti tai, ką šventėme. Mūsų gyvenimas ir liturgija - neatskiriami. Kaip viso to liudijimą, kunigas ištaria mums palaiminimo žodžius.

Parengė Artūras Kostinas, pagal vysk. R. Norvilos ministrantų ugdymo programą.
Kategorija: Liturgija ir šventieji | Įdėjo: Administratorius (2010-11-16)
Žiūrėta: 2940 | Reitingas: 5.0/1
Viso komentarų: 0
Komentuoti gali tik registruoti vartotojai.
[ Registracija | Prisijungti ]

Tinklalapio meniu

Prisijungti

Paieška

Siūlome apsilankyti




Patinka

Balsavimas

Ar dažnai dalyvaujate šlovinimo vakaruose?
Viso atsakymų: 3

Lankomumo skaitiklis


Viso prisijungę: 1
Svečiai: 1
Vartotojai: 0